prapultis

prapultis
prapultìs sf. (3b) K, Ėr, Dkš; N, prãpultis sf. (1) Sb, prapultìs sm. (3b) K; R368, prãpultis sm. (1) 1. Q545, H pražuvimas, pražūtis: Anam, nustumtam į vandenį, netikėtai priplaukė valtė[je] kaži koks žmogus ir išgelbėjo nu prapulties BsPII51. Mani vieną ištraukė iš prapulties, kurioj visi mano drauginykai nužuvo I. Čia tau prãpultis J. Išleido tiesiog į prãpultį Dkš. Vežė man' in prãpulties (į frontą) Dglš. Jei ilgai lys, ant prapultiẽ eis tie vikiai Krtn. Eit ant amžinos prapultiẽs DP101. Prašė tada jį, kad nelieptų jiems eit prapultin Ch1Luk8,31. Ir ant amžino prapulčio savo MP144. Smertis viernų nest prapulčia žmonėms SE104. Nė vienas jų nepražuvo, tikt prapulties vaikas (prapuolenis) CII692.pavojingas, pražūtingas elgesys: Kas teip myli prapultį, prapuls joj SPII10. 2. labai sunki būklė, vargas, bėda: Šiemet gal jau bus prãpultis, niekas neažderės Dglš. Be duonos gyvent tai prãpultis Trgn. Jau gal kokia prãpultis bus Švnč. Ateina prapultìs, kad nėra kur gultis Pc. Tokia prapultìs kožnam daikte Arm. Regi, kad mes do ne prapultỹ Dglš. Ir jos iškada – tokion prapultiñ išejo Ut. Prapulti neprapuls, nes mokslas ir didžiausioje prapultyje yra pagelba V.Kudir. Duok tik jiems valią, tai, sakau, gyva prapultis! V.Kudir. Karo metu žmonėms buvo tikra prapultis . Dabar kaži kolek guli, o paskui prapultis su tais darbais Gs. Prapultìs su blogais vaikais Jnš. Geriau dėl tavęs prãpultį rasti, nekap mylėjus kartą pamesti (d.) Šn. ^ Ieško kaip prapulties KrvP(Jnš). 3. I praraja, bedugnė: Į prãpultį įsiversti, įšokti KI12. Giminės visos jau pakarčiui išgaišo prapultė[je] begalinio laiko S.Dauk. Prapultis apdengė juos: nuskendo gilumose kaipo akmuo Ch2Moz15,5. Abromas ižgirdo maldą didžturio, sančio pragare, norint tenai didė prapultis buvo tarp jų DP538. Metė jį prapultin be dugno BtApr20,3.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • prapultis — prapulti̇̀s dkt. Jiẽ gramzdi̇̀na vienas ki̇̀tą į prãpultį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prakurtis — prakurtìs sf. (3b) 1. Srv prasikūrimas, prasigyvenimas: Prakurčiai reikia pinigų kur gaut Rm. Karvę turėt mieste gera prakurtìs Rm. Kokia čia man prakurtis iš to darbo! Kpr. Vaikam prapultis, o man prakurtìs (sako našlys, imdamas antrą žmoną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prapultinė — prapultìnė sf. (2) 1. SD173, N, Sut žr. prapultis 1. 2. žr. prapultis 3: Žmogaus širdis labai gili, gali sakyti, jog tai prapultinė be dugno Pron …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prapultė — prãpultė sf. (1) 1. I, Ln žr. prapultis 1. 2. SGII40 žr. prapultis 3: Prapultę man po sostu iškasė brš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prapuolenė — prapuolẽnė sf. (2) žr. prapultis: 1. Patrakimas papročių paskubino prapuolenę tų galybių prš. Tai jau daba prapuolẽnė, i kur dingsma?! Lkv. Jei aš taip tedirbčiu, ta jau prapuolẽnė Lkv. 2. J, Erž Viena tik prapuolẽnė su tais mažais vaikais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žūtis — 1 žūtìs sf. (4) Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ; L43 1. Dgl prapultis, pražūtis: Karas žmogų į žū̃tį veda Snt. Munie vis tiek žūtìs pryeina Vn. Jis kriokė vis: žūtìs, žūtìs jiems! Pgg. Antpuolė žūtis, ir pražuvo žydai Šts. Tėvų žūtis degančiame kaime… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • amžinas — 1 amžinas, à adj. (3a), a (1) K; SD396 1. DP182 neturintis nei pradžios, nei pabaigos, laiko atžvilgiu begalinis: Jei imsim visą visatą, tai ji amžina – be pradžios ir be pabaigos rš. Amžinas judėjimas DŽ. 2. nenustojantis egzistuoti: Niūkso… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • didis — dìdis, ì ( ė, ė̃, didžià Š) adj. (4, 2) 1. K žymus savo apimtimi, stambus: Jaučiai didi kaip kūgiai Plik. Šuo didis SD20. Buvo labai didis akmuo BPII4. Didė žuvis SD397. Didė ugnis R86. Didì barzda JV952. Didės buvo akys JD592. Uždegė pilis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gaišatė — gaĩšatė sf. (1) Skd, gaišãtė (2) 1. gaištis, trukimas, delsimas: Toks darbas tai tik gaišãtė Lš. 2. Skd prapultis, pražūtis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gloda — ×gloda (l. głod) sf. ind. prapultis, nebuvimas, stoka, galas (badas): Bus tau gloda, t. y. išnyksi, prapulsi J. Tų piningų jau gloda K. Mano palaimos gloda (nebėra) KII369. Dabar džiaukitės, jau visų bėdų gloda Sch212. Taipgi dabar kisieliaus jau …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”